Pirmoji komunija

Kaip ir visose šventėse, taip ir šitoje, aš galvojau apie gėles, jos šventės puošmena. Mano širdis linko prie karališkų baltų hortenzijų, bet arčiau šventės laiko, važiuojant mašina į darbą, akis vis užkliūdavo už žydinčių obelų. Už medžių aplipusių baltais žiedais. Vaizdai buvo užburiantys ir nuostabūs. Taip man kilo mintis pasinaudoti tuo ką duoda gamta, tuo kas tuo metų laiku yra pačio nuostabiausio – obelų žiedais. O žydinčių obelų šakas nusprendžiau dekoruoti angelų sparnais, kurie nutūpė ant žydinčių šakų.

Viską pamerkiau aukštose vazose, kurios tik išaukštino šį grožį. Kaip žinoma, dekoruojant stalus gėlių kompozicijomis yra tokia pavojinga zona matuojant nuo stalo paviršiaus tarp 30 ir 60 cm. Šiuose aukščio rėžiuose jei tik atsiranda dekoracijų ir dar stambesnių, jos trukdo bendrauti prie stalo svečiams. Todėl gėlių kompozicijos turi būti arba žemos arba aukštai iškeltos. Puokščių iškėlimas turi dar vieną apribojimą – patalpos aukštis. Tad įvertinus visus šiuos faktorius ir būna priimti dekoravimo gėlėmis sprendimai.

Šioje šventėje panaudojau didelę dekoraciją: desertų namuką. Be galo miela dekoracija. Tokia romantiška, graži ir išskirtinė, sukurianti vaikystės jausmą. Ir tikrai jis toks, nes prieini prie šio namelio ir akys apraibsta, o širdis apsąla nuo vaizdų jame: tortas, desertai ir desertukai…. mmmmm.

Labai mėgstu balionus, ypač vaikų šventėse. Tuo labiau, kad jie įvairių dydžių, spalvų ir formų. Nuo labai didelių – metrinių iki visai mažų. Ką darėme šioje šventėje, tai balionus „įdarbinome“ šventės metu – didieji balionai buvo pasiimti į miestą fotosesijai. Didelis metro dydžio besiplaikstantis vėjyje balionas atrodo tikrai WOW.

Labai dažnai dekoratorius tampa ir šventės patarėju. Man dažnai tenka klientus konsultuoti nuo šventės rūbo stiliaus ir spalvos iki maisto patiekalų pateikimo. Ir tai yra visai normalu, juk patirties mes turime sukaupę nemažai dekoruojamų švenčių metu, todėl klientui patarti yra tikrai nesunku.

Šioje šventėje visų šeimos damų šventinė apranga buvo balta, taip išlaikėme vientisumą ir bendrą šventinę atmosferą bei dvasią. Juk ne dažnai apsirengiame puošnius, šventinius baltus rūbus, tai kodėl ne!

O maisto iki patiekiant karštus patiekalus klausimą išsprendėme atsisakydami: silkių, mišrainių ir pjaustytų mėsų. Pasirinkome vieno kąsnio užkandžius. Jie ne tik buvo labai patogūs valgyti bendraujant ir judant erdvėje, neapsunkino skrandžio, bet kas man kaip dekoratoriui labiausiai patiko: labai estetiškai įsikomponavo ant stalo, gražiai atrodė nuotraukose ir džiugino akį.

Pirmos komunijos šventė prabėgo, liko gražios gyvenimo akimirkos užfiksuotos nuotraukose. Dvi nuostabios sesės palypėjo dar vienu sakramento laipteliu.