Po krikštynų ceremonijos, šventei buvo pasirinkti šventiniai pietūs. Tai tikras iššūkis dekoratoriui, nes šventės papuošimui ir koordinavimui būna skirtas labai ribotas laikas – iki 1 valandos, per kurį reikia labai greitai susitvarkyti.

Šventės vietai papuošti buvo naudotos mano turimos jūrinės dekoracijos ir pinti šiaudiniai takeliai. Sukurtos minimalios stalo kompozicijos iš smilgų, stabilizuotų augalų bei gyvų gėlių. Jūros spalvos akcentu tapo mėlynos žvakės.

Šventės erdvei norėjau suteikti šiek tiek privatumo, nes ji ribojosi su bendromis restorano erdvėmis. Būtent dėl šios priežasties buvo sukurta kabančių nuotraukų siena, kuri buvo ne tik jauki savo prisiminimais, bet ir suteikė šventei asmeniškumo prieskonį.

Klausimas, ar maistas ant stalų dera su dekoru, yra dažnas, kurį iš užsakovų girdžiu kaip dekoratorė. Tai buvo dar vienas tų atvejų, kai maistas buvo patiekiamas labai estetiškai, be spalvų chaoso, ir puikiai derėjo su dekoracijomis, kaip matosi iš nuotraukų.

Ventragyje vėjas siaučia, todėl tam reikia pasiruošti tiek svečiams, tiek dekoratoriams. Vėjas kedena plaukus, nešioja dekoracijas esančias lauke. Toks jau tas Ventės ragas tarp Nemuno deltos ir Kuršių Marių vandenų.